Daugelis vyresnio amžiaus žmonių bijo fizinio krūvio, manydami, kad jis gali būti pavojingas ar per sunkus. Tačiau tyrimai rodo, kad būtent aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikatos palaikymo veiksnių vyresniame amžiuje. Judėjimas gerina širdies darbą, stiprina raumenis ir net padeda palaikyti geresnę psichologinę būseną.
Reguliarus fizinis aktyvumas mažina kraujo spaudimą, padeda reguliuoti cholesterolio lygį, stiprina imunitetą ir sumažina riziką susirgti širdies ligomis. Taip pat judėjimas padeda palaikyti sveiką kūno svorį, kuris ypač svarbus kovojant su diabetu ar sąnarių skausmais.
Be fizinės naudos, aktyvumas turi tiesioginį ryšį su emocine sveikata. Judant organizme išsiskiria endorfinai – laimės hormonai. Net ir trumpas pasivaikščiojimas gryname ore gali pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimą bei depresijos požymius.
Judėjimas padeda išsaugoti nepriklausomybę – stipresni raumenys reiškia, kad žmogus gali savarankiškai apsirengti, pakilti nuo lovos ar nueiti iki parduotuvės. Tai stiprina pasitikėjimą savimi ir mažina poreikį nuolatinei priežiūrai.
Svarbiausia – aktyvumas turi būti pritaikytas individualiems gebėjimams. Kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamą formą – nuo švelnios mankštos namuose iki lengvų pasivaikščiojimų parke. Net ir nedidelis judėjimas kiekvieną dieną gali turėti ilgalaikės teigiamos įtakos sveikatai.