Pradėti mankštintis vyresniame amžiuje gali atrodyti sudėtinga. Daug kas baiminasi traumų, sveikatos pablogėjimo ar tiesiog nežino, nuo ko pradėti. Tačiau su tinkamu pasirengimu ir atsargumu fizinis aktyvumas gali tapti malonia kasdienybės dalimi net ir po ilgos pertraukos.
Pirmiausia – būtina pasitarti su gydytoju. Jis gali padėti įvertinti esamą sveikatos būklę, nustatyti ribojimus ir pasiūlyti tinkamiausias judėjimo formas. Pavyzdžiui, žmonėms su sąnarių skausmais tiks vandens aerobika arba vaikščiojimas, o sergantiems širdies ligomis – labai lengva tempimo mankšta.
Antras žingsnis – pradėti pamažu. Nereikia iš karto siekti aukštų rezultatų ar ilgo sporto laiko. Pradėkite nuo 5–10 minučių judėjimo, pvz., pasivaikščiojimo ar sąnarių pratimų, ir palaipsniui ilginkite trukmę, kai pajausite, kad kūnas pripranta.
Svarbu dėvėti patogią aprangą ir avalynę, kuri pritaikyta fizinei veiklai. Netinkami batai gali padidinti kritimo riziką. Jei sportuojama namuose – pasirūpinkite saugia aplinka: pašalinkite slidžius kilimus, naudokite atramas pusiausvyrai.
Labai naudinga vesti judėjimo dienoraštį – žymėti, ką atlikote, kaip jautėtės, kas patiko. Tai padeda sekti pažangą ir išlaikyti motyvaciją.
Fizinis aktyvumas neturi tapti kančia – priešingai, jis turėtų būti maloni, pozityvi gyvenimo dalis. Svarbiausia – kantrybė ir nuoseklumas. Su laiku sportas tampa ne tik naudingu, bet ir mėgstamu užsiėmimu.